Kai kalbame apie ilgą ir sveiką, dažniausiai pasikartojantis klausimas yra kiek iš tiesų judėjimo reikia mano augintiniui? Atsakymas visgi nėra vienas bendras skaičius visiems. Tačiau galime vadovautos keliais principais, kurie padės suprasti, ar jūsų augintinis juda tiek, kiek reikia, ir kaip tai keičiasi su amžiumi.
Kodėl judėjimas svarbus ilgaamžiškumui
Paprastai tariant fizinis aktyvumas palaiko raumenis, sąnarius, širdį bei sveiką svorį. Ypač svarbu tai, kad judėjimas dažnai yra ir smegenų treniruotė: nauji kvapai, vietos bei žaidimai stimuliuoja ne tik kūną, bet ir protą. Judėjimas dažnu atveju laikomas ir svorio kontroliavimo aspektu, tačiau reikia nepamiršti, kad judėjimo šiai kontrolei neužtenka. Svorį labiausiai lemia tai, kiek augintinis gauna maisto, todėl judėjimas ir porcijų kontrolė turi eiti kartu.
Kiek judėjimo reikia šuniui?
Vieningo valandų/minučių laiko nėra, nes viskas priklauso nuo amžiaus, veislės, sveikatos bei šuns charakterio. Įvairūs veterinarijos šaltiniai nurodo panašius orientyvus.
- Šuniukai: rekomenduojami trumpi, dažni užsiėmimai, o ne tik ilgi pasivaikščiojimai. Dažnai naudojama taisyklė – 5 minutės judėjimo kiekvienam šuniuko mėnesiui, kelis kartus per dieną. Tačiau tai yra tik rekomendacija, o ypač didelių veislių šuniukams per didelis fizinis krūvis gali būti žalingas besivystančioms sąnarių struktūroms.
- Suaugę šunys: dažniausiai rekomenduojama bent 30 minučių per dieną, o daugelis šunų jaučiasi geriausiai su maždaug 60 minučių judėjimo per dieną. Aktyvių veislių šunų poreikis gali siekti iki 60-90 minučių ar net daugiau, o mažiau energingų veislių šunims gali pakakti iki 30-60 minučių.
- Vyresnio amžiaus šunys (nuo 7 metų, priklausomai nuo veislės): paprastai rekomenduojama 30-60 minučių lengvesnio judėjimo per dieną, geriausiai suskirstyto į kelis trumpesnius pasivaikščiojimus per dieną.
Skaičiai ir augintinio noras judėti gali keisti norimą aktyviai judėti laiką, bet tai gali būti puikus atskaitos taškas.
Kiek judėjimo reikia katei?
Katėms aktyvumas gali atrodyti kiek kitaip: jos dažniausiu atveju ne „eina pasivaikščioti“, o žaidžia trumpais intervalais. Dažniausiai rekomendacijos svyruoja nuo maždaug 15-20 minučių iki 30 ir daugiau minučių per dieną, paskirstytų į kelias trumpas sesijas. Pavyzdžiui:
- Suaugusios katės: dažniausiai siūloma 2-3 trumpos žaidimo sesijos per dieną. Namuose gyvenančioms katėms judėjimo reikia šiek tiek daugiau, nes jos neturi galimybės tyrinėti lauke.
- Vyresnės katės: judėjimas tampa lėtesnis, bet išlieka itin svarbus. Naudingos kelios 5-10 minučių žaidimo sesijos, pritaikytos prie jų sąnarių būklės.
Kadangi tikslių skaičių kiek katėms reikia judėjimo nėra, geriausia stebėti jūsų katės elgesį: ar ji žaidžia, ar domisi aplinka, ar nėra vangi ir nervinga.
Kaip suprasti, ar judėjimo pakanka?
Geriausia yra stebėti patį augintinį, ne stebėti laikrodį. Dažniausi ženklai, kad judėjimo trūksta yra:
- Augintinis neramus, daug kasosi ar kramto daiktus.
- Auga svoris.
- Kai kurie šunys ir katės naktį arba vakare gauna staigų energijos pliūpsnį, laksto aplink namus.
- Augintinis atrodo nuobodžiaujantis.
Yra ir ženklų, kad fizinis krūvis augintiniui yra per didelis: šlubavimas, sustingimas po poilsio, sunkus kvėpavimas, atsisakymas eiti toliau.
Judėjimas pagal amžių: kaip prisitaikyti
- Jauniems augintiniams: daug trumpų užsiėmimų, įvairovė, žaidimai ir mokymasis. Venkite didelio krūvio, ypač didelių veislių šuniukams.
- Suaugusiems augintiniams: pastovus kasdienis judėjimas bei žaidimai, kurie padėtų išlaikyti sveikus raumenis ir svorį.
-
Vyresnio amžiaus: lėtesnis tempas, trumpesni, bet dažnesni pasivaikščiojimai ir kantrybė. Tinka lengvo krūvio veiklos, pavyzdžiui, ramūs pasivaikščiojimai su kvapų tyrinėjimu.
Kaip pasivaikščiojimą galite padaryti naudingesnį
Judėjimą galima labai lengvai suderinti su proto stimuliavimu keičiant maršrutus, leidžiant šuniui ilgiau uostinėti aplinką, ar žaidžiant trumpus žaidimus. Į pasivaikščiojimą galite pasiimti kamuoliuką ar virvę, su kuriais galėsite žaisti. Katėms judėjimą galite paįvairinti darant kelias trumpas žaidimų sesijas su skirtingais žaislais, aukštesnėmis vietomis ir slėptuvėmis.
Kada reiktų pasitarti su veterinarijos gydytoju
Jei pastebite, kad augintinis šlubuoja, būna sustingęs po poilsio, vengia lipti laiptais ar šokti, jo aktyvumas staigiai sumažėja ar pradeda sunkiai kvėpuoti. Tai gali būti ne „pirmieji senatvės“ ženklai, todėl tokiu atveju būtų verta pasikalbėti su savo veterinarijos gydytoju. Jis padės pasirinkti optimalų krūvį pagal augintinio sveikatą ir jei reikia sudaryti individualų planą.